BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pristatykite ir įvertinkite kelias jaunimui skirtos lietuviškos žiniasklaidos priemones. Paaiškinkite, kuo jos jums patrauklios, kuo – ne.

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis” - tai priemonės, informaciją sugebančios pateikti plačiam žmonių ratui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida” yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „medijos” terminas. Visame pasaulyje žiniasklaida yra pripažinta kaip ketvirta valdžia smarkiai įtakojanti visuomenės nuomonę.
Kokią įtaką daro žiniasklaida? Jaunimui ji yra informacijos šaltinis. Mokykla yra akademinių žinių perteikimo vieta, šeima - buitinio gyvenimo, šeimos tradicijų perteikimo vieta, o žiniasklaida moko gyventi (reklaminiais tekstais ir vaizdais, muilo operomis, trileriškais pojūčiais, informacija apie vartojimą). Psichologai juos dabar vadina gyvenimo įgūdžiais.
Žiniasklaidos įtaka žmogui - ir ypač jaunam - yra milžiniška. Net lemtinga. Žiniasklaida net ir pasyviai perduodama informaciją apie įvykius, pramogas, ugdo sensacijų bei pramogų laukiantį, trokštantį žmogų; formuoja jo gyvenimo nuostatas bei elgesio modelį. Kitaip tariant - pati susikuria savo vartotoją, kuris aklai tiki, kad žiniasklaida jam tarnauja. Viešoji informacija turtina asmenybę, praplečia jos horizontus, tačiau dažnai ir niveliuoja, skurdina, primeta standartus. Moderniam XXI amžiaus žmogui iškilo naujas, sakyčiau, labai svarbus uždavinys - išmokti protingai naudotis tuo, ką siūlo žiniasklaida. Laimei, žmogus turi pasirinkimo laisvę - iš milžiniško srauto jis renkasi sau tinkančią informaciją, ją apmąsto ir vienaip ar kitaip panaudoja. Tačiau iškyla klausimas - kaip tokia pasirinkimo teise pasinaudoti paaugliams, jaunimui, jeigu jiems skirtų žiniasklaidos priemonių yra labai nedaug, o ir jos dažniausiai apibūdinamos kaip pigios ir bukos pramogos siūlytojos.
Štai, kad ir žurnalas „Panelė”, save tituluojantis populiariausiu mėnesiniu žurnalu Lietuvoje, anot jo redaktoriaus Orijaus Gasanovo, nesiorientuoja į tai, kas paprasta ir pigu: „mes darome tyrimus su skaitytojais, pasvarstymus, diskusijas, turime savo detektyvų klubą, kur įvairius herojus aptarinėjame, skaitome laiškus, kurie mums pasakoja savo nuomonę. Jeigu parašome apie blogą herojų, tai ir atsiliepimų gauname smerkiančių jį.” Esu skaičiusi šiame žurnale penkiolikmetės, pagimdžiusios kūdikį, istoriją. Šis rašinys sulaukė kelių tūkstančių atsiliepimų. Jaunimas iš tokių istorijų mokosi, mano redaktorius. Pritarčiau tokiai jo nuomonei.
Įdomu, kad žurnalą skaito žmonės nuo 15 iki 40 metų. Tokį skaitytojų ratą redaktorius įvardija kaip jaunimą. Yra nuomonių, kad žurnalą skaito ir daug jaunesni žmonės. Visgi šis žurnalas skirtas daugiau suaugusiam jaunimui, taip mano Žurnalistų etikos tarnybos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas. Jis, nepaisant teigiamos redaktoriaus nuomonės apie „Panelės” žurnalo temas, šį žurnalą skirtų prie labiau neigiamas tendencijas skleidžiančio leidinio, o ne puoselėjančio vertybes, turinčias tinkamą, gilesnį, teigiamą turinį. Jis „Panelės” panelę pavadino jusline, su tokia panele į pasimatymą neitų.
Mano nuomone, šiame žurnale, kaip ir kituose leidiniuose, daug rėksmingos reklamos, paviršutiniškumo, pigaus blizgesio ir tuščio gyvenimo būdo propagavimo. Antraštės tarsi šaukte šaukia ir bruka savas instrukcijas, nurodančias: „kaip išgarsėti per 4 mėnesius”, „mados senienas spintoje - sunaikink!”, „išgelbėk spintą su stilistų komanda”, „ekranui per stora, Turkijai - tobula!”. Žurnale mažai tikrumo, natūralumo. Nuotraukos dirbtinai apdorotos, atspindi iškreiptą vaizdą. Viršelių fotosesijos labai drastiškos.
Reikia pripažinti, kad žurnalas turi daug skaitytojų. Ypatingai skaitomas „Raudonasis puslapis”, kurio redaktorė gydytoja ginekologė Vaiva Eringytė. Jos teikiama informacija jaunimui reikalinga, nes puslapis sulaukia tūkstančių klausimų. Įdomios ir skaitomos herojų gyvenimo istorijos. Man nepriimtinas interviu rašymo stilius, familiarus bendravimas su pašnekovais. Galėtų būti daugiau pažintinio, psichologinio turinio straipsnių.
O ką siūlo televizija jaunimui? Nors televizija pasižymi informacijos pateikimo formų įvairove ir yra pagrindinė laisvalaikio forma daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos, jaunimui siūlomų laidų joje stinga. Noriu pabrėžti, kad laidos, mano nuomone, labai susiniveliavę. Kokio amžiaus kategorijai priskirtume, pavyzdžiui, tokias laidas: „Chorų karai”, „Lietuvos talentai”, „Lietuvos balsas”, „Šok su manimi”, „Tu gali šokti” bei pokalbių laidas: „Pabandom iš naujo”, „Ką manai?”, „Kodėl?”? Šiose laidose dalyvauja bei jas žiūri ir jaunimas, ir vyresni. Tai - masinio žiūrovo labiausiai mėgiamos laidos. Jos nesiekia gilesnio turinio, suvokimo, nėra nei informatyvios, nei patikimos, dauguma reportažų paremti nuogirdomis, abejotina moraline kokybe, kultūra jose pateikiama kaip pramoga. Žmonės jas žiūri norėdami atsipalaiduoti. Mano manymu, tokių laidų visai nereikėtų: jos ne atpalaiduoja žmogų, o priešingai - apkrauna smegenis nereikalingu šlamštu.
Tiesa, yra ir vertingų, informatyvių laidų, pvz., jaunimui skirta viktorina „Tūkstantmečio vaikai”. Tai nuo 2008-ųjų metų gyvuojantis televizijos projektas kuriame rungiasi šauniausi mūsų šalies vaikai. Kasmet garbingais „Lietuvos tūkstantmečio vaiko” titulais apdovanojami aštuoni patys gudriausi mokiniai - nuo penktokų iki dvyliktokų. Nugalėtojai taip pat pagerbiami LR Prezidentūroje ir kaip garbės svečiai kviečiami į įvairius valstybinės reikšmės renginius. Projektą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Per trejetą viktorinos gyvavimo metų „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” tapo viena labiausiai žiūrimų laidų, kurią vakarais stebi įvairaus amžiaus žmonės iš visos Lietuvos. 2009-aisiais viktorina yra pripažinta geriausia „Lietuvos televizijos” laida ir apdovanota simboliniu „Bitinuku”. Šiemet šį apdovanojimą pelnė geriausiu televizijos laidų vedėju pripažintas Žygis Stakėnas, kuriam drauge su Vaida Genyte ir patikėtas žaidimo vairas. Projektas supažindina visuomenę su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais gabiais, visuomeniškai aktyviais ir darbščiais mokiniais.
Projekto misija: kelti mokslo, žinių, mokyklos ir pedagogų prestižą; skatinti mokinių smalsumą, domėjimąsi mokslu bei supančiu pasauliu, raginti mokinius dalyvauti visuomeniniuose projektuose; mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tarp mokinio ir mokytojo; ugdyti jaunimo suvokimą, kad mokslas ir žinios yra pagrindinis mokinio tikslas; išaukštinti paprastus, darbščius ir gabius moksleivius, kuriais galėtų didžiuotis visa tauta. Moksleiviams pateikiami klausimai apima šias temas: vaizduojamąjį meną, kino filmus, geografiją, istoriją, literatūrą, muziką, politologiją, tiksliuosius mokslus, sportą, populiariąją kultūrą. Žaidimas nėra tik sausas žinių patikrinimas, labai svarbios bendrosios moksleivių žinios, pilietinis smalsumas, domėjimasis šalies ir pasaulio aktualijomis, netgi populiariąja kultūra. Žaidime taip pat svarbu greitas mąstymas ir atmintis.
Vis populiaresnėmis tampa pažintinio informacinio pobūdžio laidos, kurių nepavadinčiau skirtomis jaunimui, bet jas žiūri ir jaunimas - tai žinios, panorama ir pan. Daug naudingos informacijos suteikia, plečia akiratį laida „Popietė su A. Čekuoliu”, kuri, beje, vedama taisyklinga lietuvių kalba.
Iš radijo laidų, skirtų jaunimui, paminėčiau savo miesto radijo stoties FM99 transliuojamą laidą „Mes kitokie”. Kiekvieną ketvirtadienį, 18val. laidos vedėjai tiesiogiai bendrauja su svečiais, pašnekovais ir klausytojais. Kalbama įvairiomis temomis: apie meną, kultūra, jaunimo organizacijas, renginius, sveiką gyvenseną, madą ir stilių, jauno žmogaus psichologiją. Laidos komandą sudaro 9 aktyvūs, kūrybingi moksleiviai, kuriuos mes pažįstame ir sutinkame renginiuose. Mes patys galime siūlyti įvairias temas, dalyvauti diskusijose.
Dar viena svarbi žiniasklaidos priemonė - internetas. Daugelį žurnalų, laikraščių, televizijos laidų versijas galime rasti internete. Tai jau nieko nestebina. Norėčiau trumpai aptarti kitą unikalų reiškinį - socialinį tinklalapį „Facebook”. Pažodžiui išvertus reiškia „veidaknygė”. Sukūrimo pradžioje jis buvo skirtas Harvardo universiteto studentams, o dabar - populiariausias, daugiausiai narių turintis tinklalapis. Psichologų nuomone, tai svetainė, kuri geriau už laboratorinius tyrimus atspindi kasdienę žmonių sąveiką. Tai ne vien jaunimo tinklalapis, tačiau jaunimo jame apstu. Juo naudojasi net ir vaikai. Tinklalapyje galim ne tik bendrauti su žmonėmis, dalintis nuotraukomis, informacija. Tikriausiai nerastume nė vieno žurnalo, laikraščio, televizijos kanalo, radijo stoties, kurie neturėtų puslapio „Facebook’e”. Tinklalapis ypatingas tuo, kad galima rasti visą informaciją vienoje internetinėje erdvėje.
Taigi Lietuvoje stinga intelektualių žurnalų, laikraščių, televizijos ir radijo laidų, kurios skatintų jauną žmogų tobulėti, puoselėti gilesnio, teigiamo turinio vertybes. Šiuo metu žiniasklaida orientuota į paviršutiniškai mąstančius žmones. Žiniasklaidos įtaka jaunimui yra be galo didelė, tačiau liūdna tai, kad proporcijos išsidėstę neigiamo poveikio naudai.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą