BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvos girios senovėje ir dabar

Giria visada buvo neatsiejama kiekvieno lietuvio dalis. Miškais turtinga Lietuva. Neveltui tiek daug lietuvių literatūroje yra girių aprašymų, didelę svarbą joms teikė romantikai, nes gamtos išaukštinimas viena svarbiausių jų idėjų.
Simonas Daukantas Lietuvai nusipelnė tuo, kad parašė istoriją lietuviškai. Tačiau jo meilė tėvynėj buvo didelė, ir net istoriniai veikalai neapsieidavo be meninių intarpų. Dažnai tai būdavo gamtos aprašymai, konkrečiau girių. Veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičiųˮ mišką Simonas Daukantas aprašė didingai, vaizdavo jį neįžengiamą, tankų: „neišžengemys pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai <…>ˮ.
Kitas, tikriausiu lietuvių romantiku vadinamas rašytojas yra Antanas Baranauskas. Žymiausia jo poema „Anykščių šilelisˮ yra kūrinys, kuriame aprašomas lietuviškos gamtos grožis. Daug dėmesio skiriama ir girių aprašymui: „Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria <…>ˮ - tai frazeologizmas, kuriuo norima sustiprinti emociją, kurią sukelia estetinis pasigerėjimas miško vaizdais. Giria Antanui Baranauskui buvo labai svarbi, jis nevengia jos sudievinti: „Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj? ˮ . Patekus į mišką suaktyvėja visi žmogaus receptoriai - matymas, uoslė, klausa ir jutimai: „Kur tik žiūri, <…>/ kur tik uostai, <…>/ kur tik klausai, <…>/ ką tik jauti, <…>ˮ . Antanas Baranauskas labai smulkmeniškai detalizuoja miško vaizdą - stengiasi paminėti kuo daugiau augalų, gėrybių. Girios aprašymas pradedamas nuo apačios ir vis kylama aukštyn. Stengiamasi nepraleisti nei vieno gamtos komponento, nes viskas miške yra svarbu.
Dabar gamta, giria žmogui neturi didelės svarbos. Ji reikalinga kaip išteklių - medienos, ir gėrybių - uogų bei grybų šaltinis, bet retam lietuvui miškas dabar turi sakralinę reikšmę. Nebėra tos pagarbos nei giriai, nei kiekvienam gyvam augalui ir gyvūnui, kaip buvo anuomet.

V.M.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą