BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekspresionizmas

Ekspresionizmas yra XX amžiaus avangardistinė Vakarų Europos meno srovė, kuriai būdinga atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai. Ekspresionistineje literaturoje gyvenimas parodomas tarsi teatras, kuriame atsiskleidzia susvetimejusios visuomenes vertybes. Jos ryskiai matomos yra ir žymiausio lietuviu ekspresionisto, prozininko modernisto Jurgio Savickio literatūroje.
Rašytojas novelėse gyvenimą neretai vaizduoja kaip teatrą, žmogus jame atlieka tam tikrą vaidmenį. Kitaip tariant, novelėms būdingas kinematografiškumas: novelėje „Vagis” tai trobos kambario vaizdas; „Ad astra” - atstumas nuo namų iki bažnyčios; „Fleita” - sodžius; novelė „Kova” jau šiek tiek išsiskiria ne tik savo apimtimi, bet ir fragmentiškumu, scenos kelis kartus keičiasi (miestas - retrospektyvinis epizodas - karčema).
Personažus autorius vaizduoja dažnai vienišus, nesaugius, jie apibūdinami kaip kaukės, artistai, atliekantys lemties primestus vaidmenis. Veikėjai - veidmainiai, neparodantys savo tikrojo veido arba besielgiantys kiekvienoje situacijoje vis kitaip. Vieninteliai personaža - vaikai (tiek novelėje „Vagis”, tiek „Kova”) - yra tikri, nuoširdūs, natūralus. Nesielgia dirbtinai, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų. Suaugusieji - priešingai - veikiami impulsų, dinamiški, pvz.: novelėje „Ad astra” pagrindinis veikėjas Dalba atsikėlęs ryte nusprendžia pasikeisti, užsidėti naują kaukę, elgtis visiškai kitaip negu anksčiau. (galima pamineti, kad fleitoj ziogas kaukes nepakeicia, bet pasikeicia scena, todel atsirado susvetimejimas, nepritapimas)
Savickio novelese nevengiama parodyti susvetimejusios, issigimstancios visuomenes vertybiu. Tai lengva pastebeti noveleje „Ad astra”, kurios pagrindinio veikejo Dalbos vertybes: materialumas, egoizmas, puikybe, vercia ji veidmainiauti pries pati save. Noveleje „fleita” susvetimejusios visuomenes (siuo atveju kaimo zmoniu) vertybes supriesinamos su Ziogo, kuris nepritampa del savo paprastumo, nuosirdumo, zmogisku rysiu troskimo, meiles muzikai. Noveleje „Vagis” vagis tampa visuomenes uzribyje esanciu zmogumi, taciau vaikas dar nemoka jo smerkti, nes dar nera isisavines visuomenes normu ir jos primestu vertybiu, yra atlaidus. „Kovoje” vaikas kaip ir „vagyje” dar neturi primestu vertybiu, yra zmogiskas, trokstantis zmogiskos silumo, seimos, meiles. Toks vaiko vertybiu spektras yra supriesinamas su jo tevu, kuriems alkoholis ir egoizmas yra tape svarbiausiomis vertybemis.
Jurgio Savickio novelese nevengiama sokiruoti, jose gausu veikeju, kurie parodomi kaip aktoriai, veidmaniai ne tik pries kitus, bet ir pries save. Siu veikeju akimis, ju isgyvenimais parodomos siuolaikinio zmogaus vertybes, susvetimejimas, skatinama atsinaujinti.

V.M.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą