BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar yra vietos Hamletui šiuolaikinėje visuomenėje?

Šiuolaikinė visuomenė dažnai apibūdinama kaip susvetimėjusi, sumaterialėjusi, godi ir vartotojiška. Joje vis labiau linkstama viską matuoti vienadieniu populiarumu, sėkmės istorijomis, prasilenkiančiomis su tikrosiomis vertybėmis. Nuolat skubantis, gyvenimo tempą besivejantis žmogus nebeturi laiko apmąstymams , galvojimui, nes yra priverstas veikti greitai ir nesuklysti. Tokios šiuolaikinės visuomenės sąlygos: nuolatinė kova už būvį - laimi stipresnis, ištvermingesnis, gudresnis. Tad, ar yra vietos Hamletui šiuolaikinėje visuomenėje?
Taip. Šiuolaikinėje visuomenėje Hamletui vietos yra. Tiesa, tą vietą nuolat bando užimti „čia ir dabar” tipo žmonės, kuriems svarbu veikti kuo daugiau ir kuo greičiau, dažnai - lipant per kitų žmonių galvas. Taip „gimsta” karjeros žmonės, „lyderiai”, nematantys šalia savęs žmogaus. Nepaisant to, visi mes ilgimės tikrųjų vertybių ir ieškome būdų, kaip prie jų prisiliesti. Kokioje realybėje begyventume, žmonės, kovojantys už idealus, mus įkvepia ir žavi. Vien žinojimas, kad yra tokių žmonių, kovotojų prieš blogį, koks buvo Hamletas, sustiprina mus, kuriems nesvetimas tiesos ir gėrio troškimas. Nevadinu Hamleto kovos kerštu - jis priešinosi blogiui, susikovė ir žuvo. „Nors netikime, kad gėris laimės - stenkimės jam padėti…”- mokė Motina Teresė.
Kita vertus, šiuolaikinėje visuomenėje gėris ir blogis taip susipynę, kad sunku atskirti, kur prasideda vienas ir pasibaigia kitas. Dažnai gyvenimas neigia gerumą, kuris neabejotinai yra gėris, o pakantumas blogiui šaiposi iš naiviųjų. Tyli „tolerancija” gali sugriauti, visa, kas dar likę iš doros ir gėrio. Hamletas nesitaikstė su melu ir niekšybėm. Mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie maištauja, kelia opius klausimus į viešumą, streikuoja, mitinguoja. Tik, deja, ar jie būna išgirsti?
Režisieriai (J. Vaitkus, O. Koršunovas), kuria aštrius spektaklius, rašytojai - knygas, o korumpuotas valdžios laivelis plaukia kaip plaukęs.
Manyčiau, teigti, kad Hamleto tipo žmogui nėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje būtų tas pats, kaip sakyti, kad visuomenėje egzistuoja tik ekstravertai, o intravertų nėra. Hamletiška asmenybė - tai egzistuojanti, mąstanti, sąmoninga būtybė. Dažnam iš mūsų nesvetima hamletiška abejonė ir neryžtingumas. O kuris žmogus gyvenime nesusidūrė su hamletiškuoju klausimu „būti ar nebūti” transformuodamas jį į savų problemų sprendimą. Sutinku, kad visuomenei reikia greitų sprendimų, greito produkto ir greito jo suvartojimo, kad galėtų vartoti vėl ir vėl, bet tai, anaiptol, nėra tikrasis gyvenimas. Tai - gyvenimas be turinio, kitaip tariant, be prasmės. Galima teigti, kad Hamleto kerštas beprasmis, juk kova dėl šeimos garbės žiūrint iš šių dienų realybės (skyrybos, meilužiai - normalu) bereikalinga. Daugelis taip ir pasakytų. Deja „vienintelė problema egzistuoja pasaulyje: kaip susigrąžinti žmonijai dvasingumo reikšmę? <..> Juk negalime gyventi rūpinantis tik šaldytuvais, sąskaitomis ir kryžiažodžiais,”- rašė A. De Sent-Egziuperi. Hamletas - lėtas, ramus mąstytojas - sako, jog gyventi bet kaip negalima.
Apibendrinama aš manau, kad Hamletas turi vietą šiuolaikinėje visuomenėje, tik dabar jo vieta nėra „ant bangos”, nes visuomenei per daug mąstantis žmogus nereikalingas, tačiau būti nereikalingu, tai nereiškia neturėti vietos. Tiesiog ta vieta yra mažiau svarbi pilkai masei, o masė ne visada yra teisi.

Patiko (20)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą